1 kW saulės elektrinės kaina priklauso nuo to, apie ką tiksliai kalbama: vien saulės modulius, pilną elektrinę su montavimu ar galutinę sumą po APVA paramos. Vien modulių kaina nėra visa saulės jėgainės kaina, nes dar reikalingas inverteris, konstrukcija, montavimo darbai, dokumentacija ir paleidimas. Labai maža 1 kW sistema dažnai kainuoja proporciškai daugiau už vieną kilovatą nei 5–10 kW elektrinė, nes dalis išlaidų yra fiksuotos ir beveik nesumažėja kartu su galia.
| Kainos tipas | Ką tai reiškia | Kada šis skaičius naudingas |
|---|---|---|
| Saulės moduliai už 1 kW | Tik pačių modulių kaina, be inverterio, konstrukcijos, montavimo ir pridavimo | Kai norima suprasti, kiek kainuoja pagrindinė įrangos dalis, bet ne visa elektrinė |
| Pilna elektrinė su montavimu | Įrengta 1 kW saulės elektrinė su pagrindine įranga, darbais ir paleidimu | Kai lyginama reali suma, kurią reikėtų sumokėti už veikiančią sistemą |
| Kaina po APVA paramos | Galutinė kaina, sumažinta pagal tuo metu galiojančio kvietimo kompensaciją | Kai vertinama, kiek elektrinė gali kainuoti po kompensacijos, jei projektas atitinka sąlygas |
1 kW saulės elektrinė dažniausiai vertinama ne kaip standartinis sprendimas visam namui, o kaip labai mažos galios sistema sodybai, nedideliam vartojimui ar situacijai, kai riboja stogo plotas arba leistina generuoti galia. Dėl fiksuotų įrangos, montavimo ir dokumentacijos kaštų tokios mažos sistemos kaina už kilovatą gali būti didesnė nei didesnėse elektrinėse. Jei norite palyginti ne tik 1 kW, bet ir kitų galių sistemas, žiūrėkite bendrą gidą apie saulės elektrinės kainą.
Kiek realiai kainuoja 1 kW saulės elektrinė?
Orientacinė 1 kW saulės elektrinės kaina su montavimu Lietuvoje dažniausiai yra gerokai didesnė nei vien saulės modulių kaina. Vien 1 kW saulės moduliai gali kainuoti kelis šimtus eurų, tačiau tai nėra suma, už kurią jau turėsite veikiančią elektrinę. Reikia įvertinti ir inverterį, tvirtinimo konstrukciją, kabelius, apsaugos įrangą, montavimo darbus, dokumentaciją, ESO procedūras ir sistemos paleidimą.
Jeigu kalbama apie pilną 1 kilovato saulės elektrinę su montavimu, reali suma gali būti maždaug nuo 1 200 iki 2 200 eurų ar daugiau, priklausomai nuo stogo, įrangos, darbų apimties ir to, ar tai savarankiška maža sistema, ar didesnio projekto dalis. Be montavimo kaina gali atrodyti mažesnė, tačiau tuomet į ją dažnai neįtraukti darbai, pridavimas, paleidimas ir atsakomybė už galutinį veikimą.
Svarbu suprasti, kad 1 kW atskira sistema nėra tiesiog 10 kW elektrinės kaina padalinta iš 10. Didesnėse elektrinėse dalis išlaidų pasiskirsto per daugiau kilovatų, todėl saulės elektrinės kaina už kW paprastai mažėja didėjant galiai. Dėl to 1 kW elektrinė gali atrodyti brangi pagal vieno kilovato kainą, net jei bendra suma nėra didelė.
Kodėl maža 1 kW sistema kainuoja daugiau už vieną kilovatą?
1 kW saulės elektrinė turi beveik tuos pačius bazinius elementus kaip ir didesnė sistema. Reikalingas inverteris arba kitas tinkamas galios keitimo sprendimas, montavimo konstrukcija, apsaugos komponentai, kabeliai, darbai ir dokumentacija. Net jei modulių yra nedaug, specialistas vis tiek turi atvykti, įvertinti vietą, sumontuoti įrangą, prijungti sistemą ir ją paleisti.
Fiksuoti kaštai ypač svarbūs mažose sistemose. Dokumentacijos parengimas, ESO pridavimas, garantijų administravimas, įrangos pristatymas ir montuotojų darbas nekainuoja dešimt kartų mažiau vien dėl to, kad elektrinė yra ne 10 kW, o 1 kW. Todėl mažos galios saulės jėgainė gali būti ekonomiškai logiška tik tada, kai didesnės galios nereikia arba jos tiesiog nėra kur įrengti.
Kiek elektros pagamina 1 kW saulės elektrinė Lietuvoje?
Lietuvoje 1 kW saulės elektrinė per metus vidutiniškai pagamina apie 1 000 kWh elektros. Praktikoje šis skaičius gali būti mažesnis arba didesnis, nes metinė elektros gamyba priklauso nuo stogo krypties, nuolydžio, šešėlių, regiono ir įrangos kokybės. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai moduliai nukreipti tinkama kryptimi, nėra nuolatinio šešėliavimo, o sistema sumontuota tinkamu kampu.
Šis skaičius padeda greitai susieti elektrinės galią su metiniu elektros suvartojimu. Jei namų ūkis per metus sunaudoja apie 2 000 kWh, 1 kW elektrinė teoriškai galėtų padengti maždaug pusę tokio poreikio. Jei suvartojama 5 000 ar 10 000 kWh per metus, 1 kW sistema jau būtų tik nedidelė dalis bendro poreikio.
Kaip APVA parama keičia 1 kW kainą?
APVA parama gali sumažinti galutinę 1 kW saulės elektrinės kainą, tačiau jos dydis ir sąlygos priklauso nuo konkretaus galiojančio kvietimo. Parama paprastai skaičiuojama pagal įrengtąją galią kWp, o kompensuojama galia turi nustatytą ribą. Ankstesniuose kvietimuose gyventojams dažnai buvo taikoma maksimali kompensuojamos galios riba iki 10 kW, tačiau prieš skaičiuojant galutinę kainą būtina tikrinti aktualias sąlygas.
Vertinant 1 kW kainą po paramos, svarbu neapsiriboti vien kompensacijos suma. Reikia žiūrėti, ar projektas atitinka kvietimo reikalavimus, ar įranga tinkama, ar pareiškėjas gali pretenduoti į finansavimą ir kokios išlaidos laikomos tinkamomis. Dėl to ta pati 1 kW elektrinė vienu atveju gali būti vertinama kaip kaina prieš paramą, kitu – kaip suma, likusi po kompensacijos.
Kada 1 kW saulės elektrinė verta?
1 kW saulės elektrinė gali būti logiškas pasirinkimas tada, kai tikslas nėra padengti visą namo elektros poreikį. Tokia galia labiau tinka mažam vartojimui arba situacijoms, kuriose didesnės sistemos įrengti nėra galimybės.
- Mažas metinis elektros suvartojimas, kai per metus reikia tik kelių šimtų ar maždaug 1 000 kWh elektros.
- Vasarnamis arba sodyba, kurioje elektra daugiausia naudojama šiltuoju metų laiku.
- Ribotas stogo plotas, kai fiziškai telpa tik keli saulės moduliai.
- Noras padengti tik dalį elektros sąnaudų, o ne visą metinį poreikį.
- Ribota leistina generuoti galia, kai ESO sąlygos neleidžia atiduoti į tinklą daugiau galios.
Tokiais atvejais 1 kW saulės jėgainė gali veikti kaip nedidelis elektros sąnaudų mažinimo sprendimas. Vis dėlto ją reikėtų vertinti ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, kiek realiai pagamintos elektros bus suvartojama arba apskaitoma gaminančio vartotojo modelyje.
Kada geriau rinktis didesnę nei 1 kW elektrinę?
Nuolat gyvenamam namui 1 kW saulės elektrinė dažniausiai būna per maža. Jei naudojamas šilumos siurblys, elektrinis vandens šildytuvas, kondicionierius ar elektromobilis, metinis elektros poreikis paprastai gerokai viršija tai, ką gali pagaminti 1 kilovato saulės elektrinė. Tokiu atveju mažos sistemos kaina už kW gali būti nepalanki, o pagamintos elektros dalis – per maža, kad aiškiai jaustųsi bendrose sąnaudose.
Pavyzdžiui, jei metinis suvartojimas yra apie 2 000 kWh, preliminariai gali reikėti maždaug 2 kW galios. Jei namų ūkis sunaudoja apie 5 000 kWh, dažniau svarstoma apie 5 kW elektrinę. Jei metinis poreikis siekia apie 10 000 kWh, ypač su šildymu elektra ar elektromobiliu, 1 kW sistema būtų tik papildoma, bet ne pagrindinė elektros sąnaudų dengimo priemonė.
Kas turi būti įskaičiuota į kainą?
Lyginant pasiūlymus svarbu žiūrėti ne tik į galutinę sumą, bet ir į tai, kas tiksliai į ją įtraukta. Mažiausia kaina nebūtinai reiškia pigiausią veikiančią elektrinę, jei dalis darbų ar dokumentų palikta papildomai.
- Saulės moduliai.
- Inverteris arba tinkamas galios keitimo sprendimas.
- Montavimo konstrukcija.
- Montavimo darbai.
- Kabeliai, apsaugos ir kiti būtini komponentai.
- Dokumentacija.
- ESO pridavimas ir sistemos paleidimas.
- Monitoringas, jei jis numatytas sistemoje.
- Įrangos ir darbų garantijos.
Jei viename pasiūlyme nurodyta tik įranga, o kitame – pilna kaina su montavimu ir pridavimu, šių sumų tiesiogiai lyginti nereikėtų. 1 kW saulės elektrinės kaina turi būti vertinama kaip galutinė veikiančios sistemos kaina, nebent aiškiai skaičiuojama tik modulių ar atskirų komponentų vertė.
1 kW elektrinė ir 1 kW leistina generuoti galia – ne tas pats
1 kW saulės elektrinė dažniausiai reiškia įrengtąją galią, kuri nurodoma kW arba kWp. Tai yra pačių modulių arba visos sistemos nominali galia standartinėmis sąlygomis. Leistina generuoti galia reiškia, kiek galios galima atiduoti į elektros tinklą pagal ESO nustatytas sąlygas.
Kai kuriais atvejais elektrinė gali būti didesnės įrengtosios galios, bet į tinklą atiduoti tik iki 1 kW. Tai aktualu tada, kai ribojama generacija arba naudojamas kaupiklis, leidžiantis dalį elektros suvartoti vietoje ar kaupti, o ne iš karto perduoti į tinklą. Todėl vertinant kainą svarbu atskirti, ar kalbama apie sumontuotų modulių galią, ar apie leidžiamą generuoti galią.
Kaip preliminariai apskaičiuoti reikalingą galią?
Paprasčiausias pradinis skaičiavimas remiasi metiniu elektros suvartojimu. Lietuvoje galima naudoti orientacinę formulę:
metinis elektros suvartojimas kWh ÷ apie 1 000 = preliminari saulės elektrinės galia kW.
Jei per metus sunaudojama apie 2 000 kWh elektros, preliminariai reikėtų apie 2 kW saulės elektrinės. Jei suvartojimas siekia apie 5 000 kWh, artimesnė būtų maždaug 5 kW galia. Jei metinis poreikis yra apie 10 000 kWh, skaičiavimas vestų prie maždaug 10 kW elektrinės.
Toks skaičiavimas nėra galutinis projektavimas, nes reali gamyba priklauso nuo stogo, šešėlių, krypties, kampo, vartojimo grafiko ir ESO sąlygų. Vis dėlto jis padeda greitai suprasti, ar 1 kW saulės elektrinė atitinka poreikį, ar ji būtų tik nedidelė didesnio elektros suvartojimo dalis.