Saulės elektrinės atsiperkamumas nėra vienas fiksuotas skaičius, tinkantis visiems namų ūkiams. Dvi vienodos galios elektrinės gali atsipirkti skirtingu metu, jeigu skiriasi jų įrengimo kaina, suvartojamos elektros kiekis, stogo kryptis, elektros tarifas ar tai, kiek pagamintos energijos sunaudojama iš karto.
Praktiškai atsiperkamumą labiausiai keičia galutinė investicija po APVA paramos, metinis elektros suvartojimas, elektros kaina, prognozuojama gamyba ir gaminančio vartotojo atsiskaitymo su ESO būdas. Todėl vien tik elektrinės galios, pavyzdžiui, 5 kW ar 10 kW, neužtenka pasakyti, per kiek metų ji atsipirks.
Pagrindinė formulė yra paprasta:
Atsiperkamumas metais = galutinė investicija po paramos / metinis sutaupymas.
Pavyzdžiui, jeigu galutinė investicija po paramos yra 5 000 Eur, o metinis sutaupymas siekia 1 000 Eur, teorinis atsiperkamumas būtų apie 5 metus. Jeigu sutaupoma tik 700 Eur per metus, tas pats projektas atsipirktų per maždaug 7,1 metų. Būtent todėl skaičiavime svarbiausia ne tik saulės elektrinės kaina, bet ir realus jos panaudojimas.
Kaip apskaičiuojamas saulės elektrinės atsiperkamumas?
Atsiperkamumo skaičiavimas parodo, per kiek metų sutaupyta suma padengia pradinę investiciją. Skaičiavimas neturėtų remtis vien optimistine prielaida, kad visa pagaminta elektra yra verta tiek, kiek kainuoja perkama elektra. Realybėje dalis energijos suvartojama iš karto, dalis perduodama į tinklą, dalis vėliau atsiimama, o už tam tikras paslaugas gali būti taikomi mokesčiai.
Investicija yra suma, kurią namų ūkis faktiškai sumoka už elektrinės įrengimą ir susijusius darbus. Metinis sutaupymas yra skirtumas tarp to, kiek už elektrą būtų sumokėta be saulės elektrinės, ir kiek sumokama ją turint. Kuo tikslesni duomenys apie vartojimą ir gamybą, tuo mažiau skaičiavimas bus teorinis.
Ką įtraukti į investiciją?
Į investiciją reikėtų įtraukti visas išlaidas, kurios būtinos, kad elektrinė pradėtų veikti ir būtų tinkamai prijungta. Tai yra saulės moduliai, inverteris, montavimo konstrukcijos, kabeliai, apsaugos įranga, montavimo darbai, projektavimo, pridavimo ar dokumentacijos parengimo išlaidos. Jeigu kartu perkamas elektros kaupiklis, jo kaina taip pat turi būti įtraukta į investiciją, nes ji gali reikšmingai pakeisti atsiperkamumo laiką.
APVA parama mažina galutinę investiciją. Pavyzdžiui, jeigu bendra projekto kaina yra 8 000 Eur, o parama sudaro 2 500 Eur, atsiperkamumas skaičiuojamas nuo 5 500 Eur sumos. Skaičiuojant verta atskirti du variantus: atsiperkamumą su parama ir be paramos. Tai leidžia matyti, kiek projektas priklauso nuo finansavimo sąlygų.
Ką įtraukti į metinį sutaupymą?
Metinis sutaupymas nėra vien pagamintos elektros kiekis padaugintas iš elektros kainos. Reikia įvertinti, kiek elektros sunaudojama tiesiogiai tuo metu, kai elektrinė gamina, kiek energijos atiduodama į tinklą, kiek jos vėliau atsiimama ir pagal kokį ESO atsiskaitymo būdą tai daroma.
Didžiausią finansinę vertę dažniausiai turi tiesiogiai suvartota elektra, nes ji sumažina elektros pirkimą iš tinklo tuo metu, kai vartojama. Jeigu namuose dieną veikia šilumos siurblys, boileris, kondicionierius, elektromobilio įkrovimas ar kita įranga, tiesioginio suvartojimo dalis gali būti didesnė. Jeigu daugiausia elektros vartojama vakare, didesnė pagamintos energijos dalis keliauja į tinklą, todėl skaičiavimas labiau priklauso nuo pasirinkto atsiskaitymo plano.
Saulės elektrinės atsiperkamumo skaičiuoklė
Saulės elektrinės atsiperkamumo skaičiuoklė turėtų padėti ne spėti, o palyginti kelis realius variantus. Joje svarbu įvesti ne tik elektrinės galią ir kainą, bet ir vartojimo įpročius. Skaičiuoklė turėtų prašyti šių duomenų: metinio elektros suvartojimo kWh, planuojamos elektrinės galios kW, įrengimo kainos, APVA paramos sumos, elektros kainos, prognozuojamos metinės gamybos, tiesiogiai suvartojamos elektros dalies, ESO atsiskaitymo būdo ir papildomų metinių išlaidų.
Naudingas skaičiuoklės rezultatas turėtų parodyti bent keturis skaičius: atsiperkamumą su parama, atsiperkamumą be paramos, preliminarų metinį sutaupymą ir ilgalaikę finansinę naudą per pasirinktą laikotarpį. Pavyzdžiui, skaičiuojant 15 ar 20 metų laikotarpį galima matyti ne tik tai, kada investicija grįžta, bet ir kiek sutaupymo lieka po atsipirkimo momento.
Paprastas modelis gali atrodyti taip: pirmiausia apskaičiuojama, kiek pagamintos elektros sumažina pirkimą iš tinklo, tada įvertinama atiduodama ir atsiimama energija, pritaikomi ESO mokesčiai ar pasirinktas atsiskaitymo modelis, galiausiai atimamos papildomos metinės išlaidos. Tik po to metinis sutaupymas dalijamas iš investicijos.
Realistiški atsiperkamumo scenarijai
Tikslaus atsipirkimo laiko negalima nustatyti be individualių duomenų, tačiau scenarijai padeda suprasti, kodėl vienam namų ūkiui elektrinė gali atsipirkti greičiau, o kitam lėčiau. Toliau pateikti intervalai yra orientaciniai ir skirti palyginimui, kai vertinama ta pati logika: investicija lyginama su realiu metiniu sutaupymu.
| Scenarijus | Tipinė įtaka atsipirkimui | Kodėl atsipirkimas keičiasi? |
|---|---|---|
| Elektrinė su APVA parama | Dažniausiai trumpesnis atsipirkimas | Parama sumažina pradinę investiciją, todėl tai pačiai metinei naudai reikia padengti mažesnę sumą. |
| Elektrinė be paramos | Atsipirkimas gali pailgėti keliems metams | Visa įrengimo kaina tenka vartotojui, todėl formulėje didėja investicijos dalis. |
| Per didelė elektrinė | Atsipirkimas dažnai ilgėja | Jeigu pagaminama gerokai daugiau, nei realiai suvartojama, dalis galimos naudos neišnaudojama efektyviai. |
| Elektrinė su kaupikliu | Atsipirkimas gali ilgėti | Kaupiklis padidina investiciją. Jis gali padidinti tiesioginį vartojimą, bet nebūtinai automatiškai padengia savo kainą. |
| Nutolusi saulės elektrinė | Atsipirkimas priklauso nuo papildomų mokesčių | Be kW kainos reikia įtraukti administravimo, priežiūros ar kitus taikomus mokesčius, kurie mažina metinę naudą. |
Pavyzdžiui, jeigu elektrinė su parama kainuoja 5 500 Eur ir sutaupo apie 900 Eur per metus, atsipirkimas būtų apie 6,1 metų. Jeigu tas pats projektas be paramos kainuotų 8 000 Eur, atsipirkimas prie tokio pat sutaupymo pailgėtų iki maždaug 8,9 metų. Jeigu papildomai perkamas kaupiklis ir bendra investicija padidėja iki 11 000 Eur, metinis sutaupymas turėtų gerokai išaugti, kad atsipirkimas išliktų panašus.
Nuo ko labiausiai priklauso saulės elektrinės atsiperkamumas?
- Įrengimo kaina. Kuo mažesnė galutinė kaina už tinkamai parinktą sistemą, tuo mažiau metų reikia investicijai susigrąžinti. Tačiau pigiausias pasiūlymas ne visada reiškia geriausią rezultatą, jeigu nukenčia įrangos suderinamumas ar darbų kokybė.
- Metinis elektros suvartojimas. Elektrinė atsiperka greičiau tada, kai pagaminta elektra pakeičia realų vartojimą. Mažai elektros vartojančiam namų ūkiui didelė elektrinė gali būti ekonomiškai perteklinė.
- Elektros kaina. Kuo brangesnė perkama elektra, tuo didesnė kiekvienos sutaupytos kWh vertė. Vis dėlto skaičiavime nereikėtų naudoti nepagrįstai optimistinės kainos.
- Elektrinės galia. Galia turi atitikti vartojimą. Per maža elektrinė sutaupys mažiau, o per didelė gali generuoti energijos perteklių, kuris ne visada duoda proporcingą finansinę naudą.
- Stogo kryptis ir nuolydis. Geresnė orientacija ir mažesnis šešėliavimas leidžia pagaminti daugiau elektros iš tos pačios galios. Prastesnės sąlygos ilgina atsipirkimą.
- Tiesioginis elektros suvartojimas. Kuo daugiau energijos sunaudojama jos gamybos metu, tuo mažiau elektros perkama iš tinklo. Tai gali pagerinti metinį sutaupymą.
- APVA parama. Parama mažina pradinę investiciją, todėl gali pastebimai sutrumpinti atsipirkimo laiką.
- ESO atsiskaitymo planas. Skirtingi atsiskaitymo modeliai skirtingai veikia atiduotos ir atsiimamos energijos vertę, todėl jie tiesiogiai keičia metinę naudą.
- Kaupiklio poreikis. Kaupiklis gali padėti daugiau elektros sunaudoti pačiam, bet jis padidina investiciją. Atsiperkamumą reikia skaičiuoti atskirai.
- Būsimi vartojimo pokyčiai. Elektromobilis, šilumos siurblys, elektrinis boileris ar kondicionavimas gali padidinti metinį suvartojimą ir pakeisti optimalų elektrinės dydį.
APVA paramos įtaka atsiperkamumui
APVA parama atsiperkamumą veikia tiesiogiai, nes mažina sumą, kurią reikia susigrąžinti per sutaupymą. Jeigu metinis sutaupymas nekinta, mažesnė pradinė investicija visada reiškia trumpesnį atsipirkimo laiką. Todėl skaičiuojant verta turėti du stulpelius: projekto kainą iki paramos ir kainą po paramos.
Svarbu neskaičiuoti paramos kaip savaime garantuotos, kol nėra aiškios konkretaus kvietimo sąlygos ir patvirtinimas. Paramos dydis, tinkamos finansuoti išlaidos, terminai ir reikalavimai gali priklausyti nuo aktualaus APVA kvietimo. Dėl to tiksliame skaičiavime reikėtų remtis ne bendra prielaida, o konkrečiu tuo metu galiojančiu finansavimo modeliu.
ESO atsiskaitymo būdo įtaka atsipirkimui
Gaminančio vartotojo atsiskaitymo būdas turi tiesioginę įtaką metiniam sutaupymui, nes nuo jo priklauso, kiek kainuoja naudojimasis tinklu ir kokia yra atiduotos bei vėliau atsiimamos elektros ekonominė vertė. Net jeigu elektrinė pagamina tiek pat kWh, skirtingi atsiskaitymo modeliai gali duoti skirtingą finansinį rezultatą.
Dėl šios priežasties atsiperkamumą verta perskaičiuoti pasikeitus tarifams, atsiskaitymo planui arba turint pirmųjų metų faktinius duomenis. Pirmi realūs gamybos ir vartojimo metai dažnai parodo daugiau nei teorinė prognozė: kiek elektros sunaudojama iš karto, kiek atiduodama į tinklą ir kiek tenka papildomai pirkti.
Stogo elektrinė ar nutolusi saulės elektrinė: ar atsipirkimas skiriasi?
Stogo elektrinė ir nutolusi saulės elektrinė gali būti lyginamos tik tada, kai vertinamos visos išlaidos, o ne vien kW kaina. Ant stogo įrengta elektrinė dažnai suteikia daugiau galimybių dalį elektros sunaudoti tiesiogiai, ypač jeigu vartojimas vyksta dieną. Tai gali pagerinti metinį sutaupymą.
Nutolusiai elektrinei gali būti aktualūs papildomi administravimo, priežiūros ar platformos mokesčiai. Jie sumažina metinę finansinę naudą, todėl atsiperkamumo negalima skaičiuoti tik pagal įsigytos galios kainą. Tokiu atveju svarbu įvertinti ne tik įsigijimo sumą, bet ir kasmetines sąnaudas per visą naudojimo laikotarpį.
Kada atsiperkamumo skaičiavimas gali būti klaidinantis?
Dažniausia klaida yra per didelės elektrinės pasirinkimas. Jeigu sistema pagamina gerokai daugiau elektros, nei namų ūkis gali ekonomiškai panaudoti, investicija didėja greičiau nei sutaupymas. Tokiu atveju teorinė gamyba atrodo patraukliai, bet realus atsipirkimas ilgėja.
Skaičiavimas taip pat gali klaidinti, kai naudojama per optimistinė elektros kaina. Jeigu daroma prielaida, kad kiekviena pagaminta kWh sutaupo maksimalią įmanomą sumą, neįvertinami ESO mokesčiai, atsiėmimo sąlygos ir skirtinga tiesiogiai suvartotos bei į tinklą perduotos energijos vertė.
Kitas dažnas netikslumas – mažo dieninio suvartojimo ignoravimas. Jeigu namuose dieną beveik nevartojama elektros, didelė pagamintos energijos dalis keliauja į tinklą. Tokiu atveju rezultatas labiau priklauso nuo atsiskaitymo sąlygų, o ne vien nuo modulių našumo.
Reikėtų nepainioti atsiperkamumo su parama ir be paramos. Tai du skirtingi skaičiai, nes investicijos suma skiriasi. Taip pat atsargiai reikėtų vertinti kaupiklį: jis gali būti naudingas energetinio savarankiškumo ar vartojimo valdymo požiūriu, bet nėra automatiškai atsiperkantis priedas kiekvienam namų ūkiui.
Kokius duomenis reikia turėti tikslesniam skaičiavimui?
Tikslesniam atsiperkamumo skaičiavimui reikia ne bendro spėjimo, o konkrečių namų ūkio duomenų. Kuo daugiau jų turima prieš renkantis elektrinės galią, tuo lengviau išvengti per mažos arba per didelės sistemos.
- Paskutinių 12 mėn. elektros suvartojimas. Tai pagrindas sprendžiant, kokios galios elektrinė gali būti racionali.
- Dabartinė elektros kaina. Ji reikalinga metiniam sutaupymui apskaičiuoti, tačiau ją verta naudoti atsargiai, nepervertinant būsimos naudos.
- Planuojama elektrinės galia. Galia turi būti susieta su vartojimu, o ne parenkama vien pagal stogo plotą.
- Preliminari įrengimo kaina. Į ją turi patekti ne tik moduliai, bet ir inverteris, konstrukcijos, montavimas bei susijusios paslaugos.
- Galimos APVA paramos dydis. Jis leidžia atskirai apskaičiuoti atsipirkimą su parama ir be jos.
- Stogo kryptis ir nuolydis. Šie duomenys padeda realistiškiau prognozuoti metinę gamybą.
- Dieninio vartojimo dalis. Ji parodo, kiek pagamintos elektros tikėtina sunaudoti iš karto.
- Pasirinktas ESO atsiskaitymo būdas. Nuo jo priklauso, kaip į metinį sutaupymą įtraukiama į tinklą perduota ir vėliau atsiimama energija.
- Planuojami vartojimo pokyčiai. Elektromobilis, šilumos siurblys ar kiti nauji elektros prietaisai gali pakeisti tiek optimalią elektrinės galią, tiek atsipirkimo laiką.