Lietuvoje 1 kW saulės elektrinė per metus vidutiniškai pagamina apie 950–1050 kWh elektros. Paprastam skaičiavimui dažniausiai naudojama taisyklė: 1 kW ≈ 1000 kWh per metus.
Tai reiškia, kad 1 kilovato saulės elektrinė, dar dažnai žymima kaip 1 kWp, per metus gali pagaminti maždaug tiek elektros, kiek atitinka 1000 kWh metinio suvartojimo. Šis skaičius nėra garantija kiekvienam stogui ar kiekvieniems metams, bet jis labai patogus pirminiam vertinimui, kai norima suprasti, kokios saulės elektrinės galios gali reikėti namui ar kitam objektui.
950–1050 kWh per metus yra orientacinis Lietuvos vidurkis. Konkreti saulės elektrinės generacija priklauso nuo stogo krypties, modulių pasvirimo kampo, šešėlių, regiono, įrangos ir oro sąlygų. Todėl vienu atveju 1 kW gali pagaminti arčiau 900 kWh, kitu – priartėti prie 1100 kWh per metus.
Kiek tai yra per mėnesį?
Jeigu 1 kW saulės elektrinė per metus pagamina apie 1000 kWh, teoriškai tai būtų maždaug 83 kWh per mėnesį. Tačiau reali elektros gamyba Lietuvoje taip neveikia, nes saulės elektrinės našumas labai priklauso nuo sezono.
Pavasarį ir vasarą gamyba būna didžiausia: dienos ilgesnės, saulė aukščiau, o moduliai gauna daugiau tiesioginės šviesos. Rudenį gamyba mažėja, o žiemą ji būna mažiausia dėl trumpų dienų, žemesnės saulės padėties, debesuotumo ir galimo sniego ant modulių.
Todėl nereikėtų tikėtis, kad 1 kW saulės elektrinė kiekvieną mėnesį pagamins po vienodą kiekį elektros. Metinis skaičius yra tinkamesnis vertinimui nei mėnesinis vidurkis, nes būtent per metus atsiskleidžia reali saulės elektrinės generacija.
Nuo ko priklauso, ar 1 kW pagamins 900, 1000 ar 1100 kWh?
Skirtumas tarp 900, 1000 ir 1100 kWh per metus gali atrodyti nedidelis, bet renkantis didesnę elektrinę jis tampa svarbus. Pavyzdžiui, 10 kW elektrinei tai jau gali reikšti apie 2000 kWh metinės gamybos skirtumą tarp silpnesnio ir labai gero įrengimo scenarijaus.
- Stogo arba modulių kryptis. Geriausią rezultatą dažniausiai duoda moduliai, nukreipti į pietų pusę. Rytų ar vakarų kryptis taip pat gali būti tinkama, bet metinė gamyba paprastai būna kiek mažesnė.
- Pasvirimo kampas. Modulių kampas lemia, kiek saulės šviesos jie gauna skirtingais metų laikais. Netinkamas kampas nebūtinai reiškia blogą rezultatą, tačiau gali sumažinti bendrą metinį našumą.
- Šešėliai. Šešėliavimas nuo medžių, kaminų, stoglangių ar kitų pastatų gali pastebimai sumažinti gamybą. Ypač svarbu įvertinti šešėlius rytais, vakarais ir žiemos metu, kai saulė būna žemiau.
- Lietuvos regionas. Elektros gamyba Lietuvoje skirtinguose regionuose nėra visiškai vienoda. Pajūryje, pietinėje ar rytinėje šalies dalyje saulės spinduliuotės sąlygos gali šiek tiek skirtis.
- Įrangos efektyvumas. Moduliai, inverteris ir visa sistemos konfigūracija turi įtakos tam, kiek teorinės saulės energijos pavirsta realiai panaudojama elektra.
- Konkrečių metų oro sąlygos. Vieni metai gali būti saulėtesni, kiti – debesuotesni. Todėl net ta pati 1 kW saulės elektrinė skirtingais metais gali pagaminti nevienodą kiekį kWh.
Kaip pagal šį skaičių apskaičiuoti reikalingą elektrinės galią?
Pirminiam skaičiavimui galima naudoti labai paprastą formulę:
Reikalinga saulės elektrinės galia ≈ metinis elektros suvartojimas kWh / 1000
Jeigu namų ūkis per metus suvartoja 5000 kWh elektros, tuomet preliminariai reikėtų apie 5 kW saulės elektrinės. Ši taisyklė remiasi prielaida, kad 1 kW saulės elektrinė per metus pagamina apie 1000 kWh.
Trumpi pavyzdžiai:
- 3000 kWh per metus → apie 3 kW saulės elektrinė;
- 5000 kWh per metus → apie 5 kW saulės elektrinė;
- 8000 kWh per metus → apie 8 kW saulės elektrinė.
Planuojant tiksliau, verta vertinti ne tik dabartinį suvartojimą, bet ir tai, ar artimiausiu metu atsiras naujų elektros poreikių. Plačiau apie tai, kaip apskaičiuoti, kokio galingumo saulės elektrinės reikia, naudinga žiūrėti pagal realų metinį elektros suvartojimą ir konkrečias įrengimo sąlygas.
Kiek pagamintų 3 kW, 5 kW ar 10 kW saulės elektrinė?
Naudojant 950–1050 kWh per metus vienam kilovatui intervalą, galima greitai įvertinti skirtingų galių elektrinių gamybą.
| Saulės elektrinės galia | Orientacinė metinė gamyba |
|---|---|
| 1 kW | apie 950–1050 kWh per metus |
| 3 kW | apie 2850–3150 kWh per metus |
| 5 kW | apie 4750–5250 kWh per metus |
| 10 kW | apie 9500–10 500 kWh per metus |
Šie skaičiai tinka pirminiam vertinimui, kai norima suprasti bendrą mastelį. Tikslus rezultatas konkrečiame objekte gali skirtis dėl stogo krypties, pasvirimo kampo, šešėliavimo ir kitų sąlygų.
Ar 1 kW saulės elektrinės užtenka namui?
Nuolat gyvenamam individualiam namui 1 kW saulės elektrinės dažniausiai neužtenka. Tokia elektrinė per metus pagamina apie 950–1050 kWh, o daugumos namų metinis elektros suvartojimas paprastai yra didesnis, ypač jei elektra naudojama vandens šildymui, šildymui, vėsinimui ar kitoms didesnėms apkrovoms.
1 kW gali būti logiškas pasirinkimas tada, kai elektros poreikis nedidelis: mažam objektui, vasarnamiui, sodybai, retai naudojamam pastatui arba tik daliai poreikio padengti. Taip pat toks dydis gali padėti suprasti saulės elektrinės veikimo principą ir realią gamybą konkrečioje vietoje.
Jeigu namuose yra šilumos siurblys, elektrinis boileris, elektromobilis ar kiti daug elektros naudojantys įrenginiai, dažniausiai reikia gerokai didesnės saulės elektrinės galios. Tokiu atveju vien metinis suvartojimas tampa svarbiausiu pradiniu skaičiumi.
Kada 1 kW gamybos skaičius gali klaidinti?
1 kW saulės elektrinė nereiškia, kad ji nuolat gamins 1 kWh elektros per valandą. 1 kW arba 1 kWp yra įrengtoji galia, rodanti elektrinės dydį standartinėmis sąlygomis, o ne pastovią realią gamybą visą dieną.
Saulės elektrinė gamina tik tada, kai yra pakankamai šviesos. Vidurdienį saulėtą dieną gamyba gali būti didelė, o vakare, naktį ar labai debesuotą dieną ji stipriai sumažėja arba visai sustoja. Todėl skaičius „1 kW ≈ 1000 kWh per metus“ turi būti suprantamas kaip metinis vidurkis, o ne valandinis pažadas.
Klaidinti gali ir mėnesinis vidurkis. Padalijus 1000 kWh iš 12 mėnesių gaunama apie 83 kWh, tačiau realybėje vasaros mėnesiais gamyba gali būti kelis kartus didesnė nei žiemą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad šešėliai, netinkama kryptis ar pasvirimo kampas gali sumažinti rezultatą net tada, kai elektrinės įrengtoji galia atrodo pakankama.
Ką verta žinoti prieš skaičiuojant elektrinės dydį?
Skaičiuojant saulės elektrinės dydį, taisyklė 1 kW ≈ 1000 kWh per metus yra geras pradinis orientyras. Ji leidžia greitai susieti metinį elektros suvartojimą su reikalinga saulės elektrinės galia ir suprasti, ar kalbama apie 3 kW, 5 kW, 8 kW ar didesnę sistemą.
Tikslesniam vertinimui pirmiausia reikėtų žiūrėti į paskutinių 12 mėnesių elektros suvartojimą. Vieno mėnesio sąskaita gali klaidinti, nes žiemą ir vasarą elektros poreikis dažnai skiriasi. Metinis elektros suvartojimas parodo realų bendrą poreikį, kurį galima lyginti su prognozuojama saulės elektrinės generacija.
Taip pat svarbu įvertinti planuojamus pokyčius. Jeigu ateityje bus naudojamas šilumos siurblys, elektrinis vandens šildytuvas, elektromobilis ar daugiau buitinės technikos, dabartinis suvartojimas gali būti per mažas orientyras. Tokiu atveju elektrinės dydis turėtų būti skaičiuojamas ne tik pagal šiandienos, bet ir pagal artimiausių metų poreikį.
Galiausiai reikia atsižvelgti į stogo kryptį, pasvirimo kampą, šešėliavimą ir leistiną generuoti galią. Net jeigu teorinis skaičiavimas rodo, kad reikia tam tikros galios elektrinės, realios įrengimo sąlygos gali pakoreguoti galutinį sprendimą. Todėl 1000 kWh per metus iš 1 kW yra patogi pradžia, bet ne vienintelis skaičius, kuriuo verta remtis.
