APVA parama gali būti taikoma ne tik saulės elektrinei ant stogo ar sklype, bet ir nutolusios saulės elektrinės daliai, įsigyjamai iš saulės parko. Kompensacija skaičiuojama pagal įsigytą ir konkrečiam elektros vartojimo objektui priskirtą galią. Prieš perkant saulės parko dalį ar pildant paraišką būtina tikrinti galiojančio APVA kvietimo sąlygas, nes jos nustato tikslią tvarką, terminus ir dokumentus. Paraiška teikiama per APVIS sistemą.
- Kompensacijos dydis už 1 kW: pagal aktualiuose kvietimuose taikomą fiksuotą įkainį dažnai nurodoma 323,01 Eur už 1 kW, tačiau prieš pildant paraišką būtina patikrinti konkretaus kvietimo sąlygą.
- Maksimali kompensuojama galia: paprastai kompensuojama iki 10 kW vienam tinkamam vartojimo objektui, jei kvietimas nenumato kitaip.
- Kas gali pretenduoti: fizinis asmuo, įsigyjantis nutolusios saulės elektrinės dalį ir ją priskiriantis savo elektros vartojimo objektui.
- Kada teikiama paraiška: pagal konkretaus kvietimo tvarką – praktinis eiliškumas gali skirtis, todėl svarbu tikrinti APVA ir APVIS informaciją prieš atliekant veiksmus.
- Kur pildoma paraiška: APVIS sistemoje.
- Ką būtina pasitikrinti prieš perkant: ar saulės parkas ir perkama elektrinės dalis atitinka paramos sąlygas, ar bus galima ją priskirti konkrečiam vartojimo objektui, ar bus pateikti visi reikalingi dokumentai.
Ar APVA parama taikoma nutolusiai saulės elektrinei?
Taip, APVA parama gali būti taikoma nutolusiai saulės elektrinei, kai žmogus įsigyja dalį saulės elektrinės iš saulės parko. Tokiu atveju elektrinė fiziškai nėra ant pareiškėjo namo stogo ar jo sklype, tačiau jos pagaminta elektros energija apskaitoje priskiriama konkrečiam vartojimo objektui, pavyzdžiui, gyvenamajam namui ar butui.
Svarbiausia suprasti, kad parama skiriama ne tiesiog „saulės parko pirkimui“, o tinkamai įsigytai elektrinės daliai, kuri susiejama su pareiškėjo elektros vartojimo objektu. Tai reiškia, kad dokumentuose turi būti aišku, kokia galia įsigyta, kam ji priklauso ir kuriam objektui ji priskiriama.
Nutolusi saulės elektrinė skiriasi nuo elektrinės ant stogo tuo, kad žmogus neorganizuoja montavimo savo pastate. Vietoje to jis perka jau vystomo arba veikiančio saulės parko dalį. Dėl šios priežasties svarbu vertinti ne stogo tinkamumą, o saulės parko dokumentus, elektrinės dalies statusą ir galimybę ją priskirti vartojimo objektui.
Bendros APVA paramos sąlygos saulės elektrinėms padeda suprasti pagrindinę paramos logiką, tačiau nutolusios elektrinės atveju reikia papildomai tikrinti būtent saulės parko daliai taikomus reikalavimus.
Kiek galima susigrąžinti?
Kompensacijos suma skaičiuojama pagal įsigytą ir vartojimo objektui priskirtą galią kilovatais. Praktikoje tai reiškia, kad vertinama ne visa saulės parko galia, o tik ta dalis, kurią įsigyja konkretus pareiškėjas ir kuri priskiriama jo elektros vartojimo objektui.
Aktualiuose kvietimuose taikomas kompensacijos dydis turi būti tikrinamas APVIS sistemoje ir APVA kvietimo apraše. Jeigu konkrečiame kvietime taikomas 323,01 Eur už 1 kW fiksuotas įkainis ir kompensuojama iki 10 kW, skaičiavimas būtų toks:
| Įsigyta ir priskirta galia | Skaičiavimas | Galima kompensacija |
|---|---|---|
| 5 kW | 5 × 323,01 Eur | 1 615,05 Eur |
| 7 kW | 7 × 323,01 Eur | 2 261,07 Eur |
Jei perkama didesnė galia nei maksimali kompensuojama pagal kvietimą, kompensacija paprastai skaičiuojama tik nuo leistinos kompensuoti galios. Pavyzdžiui, jeigu kvietime numatyta kompensuoti iki 10 kW, o įsigyjama 12 kW, papildomi 2 kW gali būti nekompensuojami. Tokį atvejį būtina įsivertinti prieš pasirašant pirkimo dokumentus, kad nebūtų klaidingai planuojama paramos suma.
Kas gali gauti paramą?
Į APVA paramą nutolusiai saulės elektrinei paprastai gali pretenduoti fizinis asmuo, kuris įsigyja saulės elektrinės dalį savo elektros vartojimo poreikiams. Pagrindinis ryšys turi būti tarp pareiškėjo, elektros vartojimo objekto ir įsigytos elektrinės dalies.
Vartojimo objektas gali būti gyvenamasis namas, butas ar kitas tinkamas objektas, kuriame naudojama elektra ir kuriam gali būti priskirta saulės parko dalis. Paraiškoje svarbu nurodyti ne abstraktų adresą, o konkretų elektros vartojimo objektą, susietą su elektros apskaita.
Pareiškėjas dažniausiai turi būti nekilnojamojo turto savininkas arba teisėtai įgaliotas asmuo. Jei objektas turi kelis savininkus, gali reikėti papildomų sutikimų ar dokumentų. Tai ypač svarbu, kai paraišką teikia vienas asmuo, o nuosavybės dokumentuose ar elektros tiekimo informacijoje matomi keli susiję asmenys.
Taip pat svarbus gaminančio vartotojo statusas arba galimybė jį įgyti. Nutolusios elektrinės dalis turi būti tinkamai susieta su vartojimo objektu, kad pagaminta energija būtų priskiriama būtent tam objektui. Jei viena elektrinės dalis paskirstoma keliems objektams, reikia atidžiai tikrinti, ar toks paskirstymas leidžiamas pagal kvietimo sąlygas ir elektros apskaitos tvarką.
Kada teikti paraišką – prieš ar po saulės parko dalies įsigijimo?
Tiksli paraiškos teikimo tvarka priklauso nuo konkretaus APVA kvietimo. Vienuose kvietimuose gali būti svarbu pirmiausia pateikti paraišką ar atlikti rezervaciją, kituose – pateikti dokumentus jau po tam tikrų įsigijimo ar priskyrimo veiksmų. Todėl prieš mokant avansą, pasirašant sutartį ar pildant paraišką reikia perskaityti aktualų kvietimo aprašą APVIS sistemoje.
Praktinė eiga dažniausiai prasideda nuo reikalingos galios įsivertinimo. Ji turėtų būti siejama su realiu elektros suvartojimu, o ne vien su noru gauti kuo didesnę kompensaciją. Per maža galia gali nepadengti reikšmingos dalies vartojimo, o per didelė galia gali būti ekonomiškai mažiau pagrįsta arba viršyti kompensuojamą ribą.
Tada pasirenkamas saulės parkas. Šiame etape svarbu ne tik kaina už kilovatą, bet ir tai, ar parkas tinkamas paramai, kokia jo įrengimo ar veikimo stadija, kokius dokumentus pateikia pardavėjas ir kada elektrinės dalis galės būti priskirta vartojimo objektui.
Pagal kvietimo sąlygas parko dalis gali būti įsigyjama arba rezervuojama, pasirašomi pirkimo dokumentai, sąskaitos, perdavimo–priėmimo ar kiti reikalingi aktai. Vėliau elektrinės dalis turi būti susiejama su konkrečiu vartojimo objektu. Tik tada, kai turimi kvietime reikalaujami duomenys ir dokumentai, paraiška bei priedai teikiami per APVIS.
Šio eiliškumo nereikėtų laikyti universalia taisykle visiems kvietimams. APVA gali nustatyti konkrečias datas, tinkamų išlaidų laikotarpį, dokumentų pateikimo terminus ir kitus ribojimus. Jei veiksmai atliekami ne ta tvarka, kuri numatyta kvietime, gali kilti rizika, kad išlaidos nebus pripažintos tinkamomis kompensuoti.
Kokie dokumentai reikalingi?
Dokumentų sąrašas priklauso nuo konkretaus kvietimo, tačiau nutolusios saulės elektrinės atveju dažniausiai reikia dokumentų, įrodančių įsigijimą, elektrinės dalies galią, priskyrimą vartojimo objektui ir techninę atitiktį. Prieš pildant paraišką verta susirinkti visus dokumentus vienoje vietoje ir patikrinti, ar juose sutampa pareiškėjo, objekto ir elektrinės dalies duomenys.
- Pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje aiškiai nurodyta įsigyjama saulės elektrinės dalis ir jos galia.
- Sąskaita faktūra ar kitas kvietime leidžiamas išlaidų pagrindimo dokumentas.
- Perdavimo–priėmimo aktas, jei jo reikalaujama arba jei jis patvirtina, kad elektrinės dalis perduota pirkėjui.
- Techniniai elektrinės ar įrangos dokumentai, patvirtinantys elektrinės parametrus ir atitiktį reikalavimams.
- Elektros vartojimo objekto informacija, kad būtų aišku, kuriam objektui priskiriama įsigyta galia.
- Kiti dokumentai, jei jų reikalauja konkretus APVA kvietimas, pavyzdžiui, sutikimai, įgaliojimai, papildomi nuosavybės ar apskaitos duomenys.
Dažna praktinė problema – dokumentuose nesutampantys duomenys. Pavyzdžiui, sutartyje nurodytas vienas asmuo, elektros vartojimo objekte – kitas, o paraišką pildo trečias. Tokias situacijas geriau išspręsti prieš pateikiant paraišką, nes vėliau gali tekti tikslinti duomenis arba pateikti papildomus paaiškinimus.
Kokie reikalavimai taikomi saulės parkui ir elektrinės daliai?
Pirmiausia reikia patikrinti, ar pasirinktas saulės parkas yra tinkamas paramai pagal galiojantį kvietimą. Ne kiekviena parduodama saulės parko dalis automatiškai reiškia, kad pirkėjas galės gauti kompensaciją. Svarbu, kad parkas, jo dokumentai, techniniai parametrai ir pardavimo sąlygos atitiktų APVA reikalavimus.
Taip pat svarbus elektrinės veikimo arba įrengimo statusas. Viena situacija yra, kai parkas jau veikia ir elektrinės dalis gali būti priskirta vartojimo objektui, kita – kai parkas dar vystomas. Jei parkas dar neveikia, reikia aiškiai suprasti, kokie dokumentai bus pateikti, kada dalis bus perduota ir ar kvietimo terminai leidžia tokią eigą.
Elektrinės dalis turi būti aiškiai apibrėžta kilovatais ir susieta su pareiškėjo vartojimo objektu. Paramos vertinime svarbu ne vien sutarties sudarymo faktas, bet ir tai, ar įsigyta galia realiai priskirta konkrečiam objektui pagal nustatytą tvarką.
Dokumentų pilnumas yra vienas svarbiausių praktinių kriterijų. Jei pardavėjas negali pateikti techninių dokumentų, perdavimo akto, aiškių galios duomenų ar informacijos apie priskyrimą, paraiškos teikimas gali tapti rizikingas. Prieš perkant verta iš anksto pasitikrinti, kokius dokumentus gausite ir ar jie atitinka kvietimo sąrašą.
Kuo ši parama skiriasi nuo paramos saulės elektrinei ant stogo?
Nutolusios saulės elektrinės atveju žmogus perka dalį elektrinės iš saulės parko. Elektrinė fiziškai yra kitoje vietoje, tačiau jos dalis apskaitoje priskiriama konkrečiam vartojimo objektui. Tai patogu tais atvejais, kai nėra tinkamo stogo, pastatas daugiabutis, sklype nėra vietos arba žmogus nenori rūpintis įrengimo darbais savo teritorijoje.
Saulės elektrinė ant stogo ar nuosavame sklype įrengiama pareiškėjo valdomame objekte. Tokiu atveju daugiau dėmesio tenka techninėms įrengimo sąlygoms: stogo būklei, konstrukcijai, inverteriui, montavimo darbams, prijungimo sąlygoms ir rangovo dokumentams.
Skiriasi ir dokumentai. Perkant nutolusios elektrinės dalį svarbiausi yra saulės parko, įsigyjamos galios, perdavimo ir priskyrimo vartojimo objektui dokumentai. Įsirengiant elektrinę ant stogo svarbesni tampa rangos, įrangos, montavimo ir prijungimo dokumentai.
Abiem atvejais būtina tikrinti konkretaus APVA kvietimo sąlygas. Nors kompensacijos logika panaši – parama siejama su galia kilovatais, – tinkamų išlaidų laikotarpis, dokumentų reikalavimai ir paraiškos teikimo tvarka gali skirtis.
Situacijos, kurias verta pasitikrinti prieš pildant paraišką
Prieš pildant paraišką verta pasitikrinti, ar tam pačiam vartojimo objektui jau nebuvo gauta APVA parama. Jei objektas anksčiau jau dalyvavo paramos priemonėje, gali būti taikomi ribojimai arba papildomi reikalavimai. Tai ypač aktualu, kai būstas buvo įsigytas iš kito savininko arba kai ankstesnė parama buvo skirta kitai elektrinei.
Jei elektrinės dalis paskirstoma keliems vartojimo objektams, reikia įsitikinti, kad toks paskirstymas leidžiamas ir tinkamai įforminamas. Paramos skaičiavimui svarbu, kokia galia priskiriama konkrečiam objektui, todėl neaiškus galios paskirstymas gali apsunkinti paraiškos vertinimą.
Reikėtų atsargiai vertinti saulės parką, kuris dar neveikia arba neturi visų reikiamų dokumentų. Pats faktas, kad parkas planuojamas ar parduodamas, dar nereiškia, kad pirkėjas laiku gaus visus dokumentus, reikalingus kompensacijai. Tokiu atveju svarbu įsivertinti kvietimo terminus ir pardavėjo įsipareigojimus.
Kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams, gali reikėti papildomų sutikimų arba aiškaus įgaliojimo. Tai verta išspręsti prieš pildant paraišką, nes nesutampantys nuosavybės, pareiškėjo ir vartojimo objekto duomenys dažnai sukelia papildomų klausimų.
Taip pat būtina patikrinti, ar sutampa pareiškėjas, elektros vartojimo objektas, pirkimo dokumentai ir elektrinės dalies duomenys. Net nedideli neatitikimai, pavyzdžiui, skirtingai nurodytas adresas, kitas asmens vardas dokumentuose ar neaiški galia kilovatais, gali užvilkinti vertinimą.
Galiausiai verta įsivertinti, ar neperkama didesnė galia nei kompensuojama. Didesnė elektrinės dalis gali būti naudinga pagal elektros suvartojimą, tačiau kompensacija gali būti skaičiuojama tik iki kvietime nustatytos ribos. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu atskirti dvi sumas: kiek kainuos visa įsigyjama galia ir kokia jos dalis realiai galės būti kompensuojama.